Nosies operacija arba rinoplastika

Rinoplastikos tikslas – koreguoti nosį. Korekcija gali būti kosmetinė arba funkcinė. 

Rinoplastika orientuota į nosies išvaizdos keitimą, todėl yra kosmetinė chirurgija. Kita vertus, septoplastika yra funkcinė operacija, kurios metu koreguojamas nosies pertvaros nuokrypis, arba nosies pertvaros išlinkimas. Rinoseptoplastika apjungia abi procedūras – ir estetinę nosies korekciją, ir funkcinių problemų sprendimą. Dažnai perėjimas tarp jų vyksta sklandžiai, o nosies kvėpavimo funkcijos pagerėjimą lydi estetinis pokytis. 

Nosies sinuso operacija – tai savarankiška procedūra, kurios tikslas – funkcinis tikslas, kurio tikslas – sumažinti nosies gleivinės paburkimą ir gerinti kvėpavimą.

Nosies rekonstrukcija – tai chirurginė procedūra, kuria siekiama atkurti normalią nosies išvaizdą ir funkciją, pašalinant didelį įgimtą defektą arba taisant įgytą defektą, pavyzdžiui, po traumos ar pašalinus auglį.

Operacijos planas visada pritaikomi prie konkrečios nosies anatomijos, veido proporcijų, odos storio ir kvėpavimo funkcijos. Galimi tikslai:

• Nosies tiltelio forma: sumažinus kuprą, pakėlus per žemą nosies tiltelį arba ištiesinus nosies ašį.
• Nosies galiuko forma ir atrama: susiaurinant viršūnę, keičiant projekciją arba sukimosi kampą ir palaikant silpną kremzlę.
• Nosies plotis: kaulinės arba kremzlinės dalies proporcijų korekcija.
• Šnervės ir nosies pagrindas: Pernelyg plačių šnervių, nosies sparnelių ar pastebimos asimetrijos korekcija.
• Nosies kvėpavimas: gydant nosies pertvaros, nosies sinusų ar nosies vožtuvo srities problemą, jei tai yra operacijos indikacija.

Geras rezultatas nebūtinai reiškia mažesnę nosį. Dažnai tikslas yra proporcinga nosis su stabilia atramine konstrukcija, kuri derėtų prie likusios veido dalies.

Rinoplastika negali matematiškai simetriško veido ar garantuoti tikslaus rezultato, panašaus į kompiuterinę simuliaciją. Veido šonai yra natūraliai skirtingi, o kremzlės, oda, randai ir patinimas individualiai reaguoja į gijimą.

Taip pat nerealu įvertinti galutinį rezultatą iš karto po įtvaro pašalinimo. Ankstyvosiose stadijose nosis būna patinusi, galiukas sustingęs, o priekinis vaizdas gali atrodyti platesnis nei tikėtasi. Dauguma pakitimų išnyksta per kelis mėnesius, o storos odos atveju – dar lėčiau.

Uždaras metodas apima pjūvių padarymą nosies viduje. Atviras metodas – nedidelis pjūvis priekinėje nosies pertvaros odos juostelėje, arba kolumelyje, kad chirurgas galėtų geriau atidengti nosies atraminę struktūrą. Abu metodai turi savo indikacijas.

Mokslinėje literatūroje nėra įrodymų, kad vienas metodas visada duoda geresnį rezultatą visiems pacientams. Pasirinkimas priklauso nuo koreguojamos problemos sudėtingumo, nosies galiuko atramos, ankstesnių operacijų ir chirurgo planuojamos technikos. Todėl konsultacijos metu verta paklausti ne tik „atviras ar uždaras?“, bet ir „kodėl šis metodas pateisinamas mano nosiai?“.

Stora oda nosyje netrukdo rinoplastikai, tačiau ji paslepia smulkius nosies galiuko kontūrus ir ilgiau apsaugo nuo patinimo. Operacijos metu sukuriamas kaulinis ir kremzlinis karkasas; oda prie jo prisitaiko. Plona oda greitai parodo nedidelius pokyčius, o stora oda paslepia ir nelygumus, ir norimą ryškumą.

Todėl tikslas nėra sukurti kuo mažesnį ir ryškesnį karkasą po oda. Pernelyg agresyvi redukcija palieka galiuką be atramos, o sunkus minkštasis audinys gali pakeisti formą, nepaisant po ja esančio karkaso. Nosis su stora oda dažnai taip pat turi silpnesnę galiuko ar pertvaros atramą – planas sutelktas į jos atramą. Geras rezultatas gali reikšti šiek tiek didesnį, bet stabilesnį nosies galiuką, kuris geriau priglunda prie veido.

Nosies galiuko forma yra laipsniškesnė nei nosies tiltelio; priekinis vaizdas kelis mėnesius gali būti platesnis nei tikėtasi. Galutinis rezultatas dažnai įvertinamas po 12–24 mėnesių. Labai plonas galiukas gali neatrodyti realistiškas. Teipavimas paprastai naudingesnis storai odai – instrukcijos pateiktos puslapyje. teipavimas po rinoplastikos.

Ar galima ploninti odą ant nosies?

Kai kuriais atvejais galima labai atsargiai redukuoti poodinį audinį, tačiau agresyvus odos retinimas gali sutrikdyti kraujo ir limfos tekėjimą. Dėl to gali atsirasti ilgalaikis patinimas, odos nelygumai arba, retais atvejais, odos nekrozė. Todėl „odos retinimas“ nėra universalus sprendimas ir turėtų būti atliekamas atsargiai.

Šnervių korekcija svarstoma esant plačiam nosies pagrindui, didelėms šnervėms, stipriai išsiplėtusiems šnervių sparnams arba nuolatinei asimetrijai. Ne visoms plačioms nosims reikia šnervių pakirpimo: nosies pagrindas gali tapti proporcingesnis po nosies galiuko ar nosies tiltelio korekcijos. Sprendimas priimamas atsižvelgiant į vaizdą iš priekio, iš apačios ir iš šono, taip pat į šypseną.

Audinys šalinamas konservatyviai. Norint susiaurinti nosies dugną, iš šnervės apačios paimamas nedidelis gabalėlis; norint sumažinti šnervės išsiplėtimą, iš šnervės krašto paimamas nedidelis pleištelis. Abu metodus galima derinti, jei reikia pakeisti ir šnervės dydį, ir šnervės kontūrą. Pašalintas audinys neatauga – per didelis redukavimas gali palikti šnervę nenatūraliai mažą, patraukti šnervę aukštyn arba susiaurinti išorinį nosies vožtuvą ir sutrikdyti kvėpavimą.

Pjūviai dažniausiai daromi šnervės krašte arba nosies ir skruosto sandūroje; iš pradžių matomi randai, vėliau – mažiau. Visiška simetrija negarantuojama. Galutinis dydis dažnai nustatomas rinoplastikos pabaigoje, kai jau būna suformuota likusi nosies forma. Tikslas – proporcija, o ne maksimalus susiaurėjimas.

Tai gali atsitikti, jei nosies vidurinė dalis arba galiukas yra per siauri ir neišsaugoma atraminė konstrukcija. Šalinant nosies tiltelio kuprelę arba mažinant nosies galiuką, reikia atsižvelgti į šoninių sienelių ir nosies vožtuvo stabilumą. Mažesnė nosis nebūtinai reiškia geresnį rezultatą – estetinis pokytis neturi susilpninti nosies atraminių konstrukcijų.

Ta pati operacija taip pat gali pagerinti kvėpavimą, jei obstrukcijos priežastis yra chirurginiu būdu koreguojama ir plane nagrinėjama atskirai. Prieš operaciją įvertinama nosies pertvara, nosies ertmės ir nosies vožtuvas. Tik pertvaros operacija yra veiksminga. septoplastika; jei problema yra išorinėje nosies atramoje arba atvarte, tai vadinama funkcine rinoplastika. Jos dažnai atliekamos kartu – tiksliau, rašoma nosies pertvaros operacijos puslapyje.

Nosies užgulimas yra dažnas per pirmąsias kelias savaites, net jei tikslas yra pagerinti funkciją. Patinimas, šašai ir nosies pertvaros laikinai blokuoja oro srautą ir nereiškia nesėkmingos operacijos. Su patinimu susijęs užgulimas dažnai išnyksta per 3–4 savaites. Jei po šio laiko kvėpavimas pablogėja, išlieka nuolat vienpusis arba jį lydi stiprus skausmas ir išskyros, reikia ištirti priežastį.

Alerginis rinitas, polipai ir knarkimas neišnyks patys pakeitus nosies formą – jie yra... nosies problemos ir, jei reikia, septoplastika. Konsultacijos metu verta paklausti, kokią anatominę obstrukciją iš tikrųjų turite ir kaip planuojamas estetinis pakeitimas paveiks oro srautą.